Antroji konkurso „Kauno akcentai“ idėja įgyvendinta – skulptūra „Sėjikas“ atgijo. Tamsiu paros metu valstietis vėl sės mažus stebuklus. Šį kartą – granitines žvaigždes!

„Sėjikas“ yra gerai žinomas prieškario skulptoriaus Bernardo Bučo kūrinys, stovintis Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Prieš beveik 10 metų graffiti meno atstovas Morfai už skulptūros esančią sieną išpiešė žvaigždėmis. Tamsiu paros metu įjungus apšvietimą, skulptūros šešėlis ir žvaigždės susijungdavo taip sukurdamos naują vaizdinį: žvaigždes sėjantį valstietį. Tais pačiais 2008 metais šis kūrinys, pavadintas „Žvaigždžių sėjiko“ vardu, buvo uždažytas.

„Pasiūliau atnaujinti šį unikalų klasikinio ir gatvės meno sintezės objektą. Prisiminkime, kad tokios galimybės kaip „Kauno akcentai“ nei anksčiau, nei prieš dešimt metų nebuvo. Sukurti kažką neribojant vaizduotės, leidžiant pasireikšti kūrybiškai minčiai ir palikti tai savo mylimam miestui Kaunui – tai perspektyva, kuri atsivėrė Kauno kūrėjams“, – kalbėjo „Žvaigždžių sėjiko“ autorius Morfai.

Sodelio siena už skulptūros pertinkuota ir perdažyta, o žvaigždės šį kartą nebeišpieštos, o įleistos į tinką. Tikimasi, kad kaip ir pirmąjį kartą, taip ir dabar šis gatvės meno kūrinys taps turistine stotele miesto svečiams.

Kaunas.lt archyvo nuotr.

„Tai dar vienas puikus pavyzdys, kad Kaunas laukia išskirtinių originalių sprendimų, kurie viešąsias erdves darytų įdomesnes. Tai turbūt pirmasis atvejis Lietuvoje, kai gatvės meno kūrinys yra legalizuojamas ir tai tik įrodo, koks atviras įvairioms idėjoms ir meninėms formoms yra šis konkursas“, – sako Kauno miesto vicemeras Povilas Mačiulis.

Visi menininkai ir kūrybiški kauniečiai kviečiami dalyvauti konkurse „Kauno akcentai“ ir savo originaliomis idėjomis papuošti miestą. Iki šių metų balandžio 3 d. galioja kvietimas teikti paraiškas pagal sritį „Skulptūrų, kurios suteiktų erdvei patrauklumo ir individualumo, sukūrimas ir įrengimas“.

Šiemet į konkursą bus skelbiami trys kvietimai pagal tokias sritis: skulptūrų, dizaino objektų ir šviesos instaliacijų, kurie suteiktų viešosioms erdvėms patrauklumo bei unikalumo. Pasibaigus vienam kvietimui, eilės tvarka bus skelbiamas kitas. Idėjų autorių nevaržo jokie apribojimai, o konkurse dalyvauti ir miestą papuošti gali visi.

Kaunas.lt archyvo nuotr.

Kiek ir kokių meninių akcentų šįmet bus įgyvendinta, paaiškės po idėjų konkurso. Kiekvienos srities projektus vertins nepriklausoma komisija, kuri ir išrinks konkurso nugalėtojus. Idėjų įgyvendinimui šių metų miesto biudžete numatyta dvigubai daugiau lėšų – beveik 400 tūkst. eurų.

Visa informacija apie konkursą „Kauno akcentai“ ir paraiškų teikimą skelbiama internetinėje svetainėje akcentai.kaunas.lt.

Įspūdingas dėmesys detalėms ir nepriekaištingas tikslumas portretuose. Taip menininkas Christianas Fuchsas atkūrė savo protėvių portretus naudodamas save kaip išraiškos priemonę. Jis pradėjo šių portretų seriją siekdamas sužinoti daugiau apie savo genealoginį medį, ir ambicingai siekė įkūnyti savo šeimos narius.

Christianas Fuchsas yra fotografas ir vizualizacijos menininkas, gyvenantis ir dirbantis Limoje, Peru. Jis domisi apie permąstymus bei pertvarkas savo šeimos prisiminimuose. Kai motinai buvo diagnozuota šizofrenija, buvo išvežta į psiciatrinę ligoninę, po penkerių metų ji mirė. Tėvas palikęs šeimą, susikūrė naują gyvenimą, susituokė ir dingo. Christianas, jo brolis ir sesuo buvo paimti senelių, kurie ir užaugino juos tarp portretų gausybės.

Namuose esantys portretai ir kitų objektai priklausė Fuchs šeimynai ir senesnėms kartoms. Bet pradėjus domėtis, buvo rasta keletas tuščių erdvių, nežinomų asmenybių, kurias užpildyti teko pačiam fotografui.

Vaikystėje žiūrėdavęs į fotografijas bei kalbėdamas su portretais, sukurdavo įsivaizduojamą dialogą tarpusavyje. Menininkas atsimena, jog žiūrėdavęs į juos valanda jausdavo, jog jie tai pat stebėdavo jį. Todėl ir buvo kilus idėja sukurti naują seriją portretų savo kartos.

Tad ši nuotraukų serija buvo pavadinta – ,,Transgeneracija“. Portretai tapo spektaklio dalimi, kuriose menininkas tapo giminės vyrais ir moterimis. Tai buvo priemonė atkurti momentą, kai gyveno Christiano Fuchso protėviai, naudojant savo kūną kaip priemonę tai išreikšti.

Siekiant šio tikslo, buo naudojami įvairūs kostiumai, kūriami asmenybės charakterio bruožai, net pats fotografas, auginęs barzdą siekiant sukurti didesnį tikroviškumą. Buvo atliekami visi būtini veiksmai, siekiant pavaizduoti tikslingai tam tikrą šeimos asmenybę.

Norėdamas taikliai užfiksuoti kiekvieną šeimos dvasią, menininkas kruopščiai išstudijavo kiekvieną portretų detalę – pradedant drabužiais ir šukuosena, baigiant laikysena bei išraiška. Nors Fuchs buvo atsakingas už kiekviena dalį nuotraukos, jis prašė pagalbos vietos siuvėjų ir juvelyrų, atkuriant drabužius bei papuošalus.Tai pat padėjo ir makiažo specialistas, kuris formavo menininko veidą su kosmetika ir skystu lateksu pagal portretus.

Menininkas teigia, jog kiekvienas iš mūsų yra visų kartų produktas. Tai tarsi daug būtybių, kurios gyventų mumyse, ir norėtųsi išgirsti kiekvieno iš jų balsą.

Taip pat skaitykite: Artistiškas duetas neįtikėtinais autopotretais linksmai interpretuoja “Plenero” paveikslus

Apibūdinti pačią depresiją yra be galo sunku. Tai daugiau nei liūdesys, labiau tuštumas, beprasmiškumas. Momentas kai viskas aplinkui atrodo tamsu ir gilu, ir niekas negali tau padėti. Tie, kas nėra susiję su šia liga, niekada nesupras kaip gali būtų sunku tai išgyventi. Tačiau viena fotografė pabandė apibūdinti depresiją fotografijose, kurios galbūt gali padėti kovoti su šia liga.

Fotografė Janelia Mould specializuojasi fotografijoje, pasakojančioje istorijas. Darbuose ji vaizduoja savo mintis, kurias perteikia į ,,fantazijos žemę“ nuotraukose. Depresija sukelia praradimo jausmus. Tuštumo jausmas yra pagrindinis objektas fotografės nuotraukų serijoje ,,Mergina melancholijoje – depresijos istorija“.

Janelia Mould yra savamokslė fotografė iš Pietų Afrikos. Pirmąją kamerą gavo būdama 11 metų, todėl tai buvo jos vienas iš pagrindinių hobių. Mylėdama meną, tai pat piešimą bei tapymą, fotografė savo idėjas išreikšdavo meniniu būdu. Ji visada piešdavo fantaziją, kuri, kaip teigia fotografė, esanti ypatingai suaktyvėjusi bei ryški, o kartais ir ,,tasmsią“ vaizduotę. Tai pat ši nuotraukų serija atsirado iš vieno fotografės gyvenimo etapo, kai depresija buvo atkeliavusi ir į jos gyvenimą. Įveikti šiuos sunkumus Janelia nusprendė paėmusi fotoparatą į savo rankas, kaip atlikti terapijos sensą.

Kiekviena nuotrauka iš šios serijos turi pagrindinį trūkumą – veidą. Tiklas buvo parodyti kokia yra tuščia ir beviltiška depresija, ir šios nuotraukos gali padėti sukelti tokius jausmus. Pati fotografė tikisi, jog ši nuotraukų serija padės kitiems suprasti koks yra jausmas gyventi depresijoje.

Galvos ir galūnės buvo paliktos tikslingai atokiau. Kaip pati fotografė teigia, ji norėjusi parodyti kitokį žvilgsnį į depresiją, kaip tai gali pasireikšti žmogaus gyvenime. Šie personažai sukuria nepilnumo jausmą, kurie stebėtojui perteikia nepatogumą. Janelia Mould įkvėpė ir citatos rastos internete. Jos sukėlė didesnį artumą bei padėjo suprasti, kaip būtų įmanoma išreikšti šį projektą fotografijose.

Pati fotografė tikisi, jog šios nuotraukos galbūt padės kam nors gauti didesnį supratimą apie šią psichikos ligą ir padėti artimiesiems, kurie kenčia nuo depresijos.

Taip pat skaitykite: Fotografė intymiose nuotraukose užfiksavo sunkią savo vyro ligą – depresiją [FOTO]

Beieškant prieglobsčio nuo triukšmingo miesto, fotografas Adamas Bird randa ramų prieglobstį miškuose, kuris suteikia vizualumo pasakų pasaulio vaizdų interpretavimui. Tai padeda įsisavinti kūrybiškumą bei jį perteikti su gamtos vaizdais. Įtraukdamas į savo fotografijas Adamas žmoguje sukuria gilias emocijas, kurios kviečia žiūrovus pažvelgti į svajonių, galingą fantastinį derinį.

Adamas Bird yra 18 metų talentingas fotografas iš Birmingemo, Anglijos. Visą gyvenimą domėjosi fotografija, bet rimtai dirbti su tuo pradėjęs prieš du metus. Būdamas jaunesnis Adamas labai mėgo koreguoti nuotraukas su ,,photoshop‘u“. Mėgęs fotografuoti viską: nuo kraštovaizdžių, gyvūnų, iki maisto, žmonių. Tačiau žmonės išskyrė jį iš visų kaip labai kūrybingą asmenybę. Adamas teigia, jog namai jam yra visur, kur gali išjungti pasaulį, jo keliamą triukšmą.

Terminas ,,tęsk toliau“ fotografą labai įkvepia. Kiekvieną kartą, kai jis ką nors nufotografuoja supranta, jog išmoksta vis kažko naujo. Natūralumo ir istorijų įkvėptas Adamas Bird sukūrė fotografijų seriją ,,Behind The Lens“.

Siekdamas kuo didesnio natūralumo ir siurrealistinių scenų, fotografas renkasi merginas tik su natūralia išvaizda. Ypač mėgsta fotografuoti merginas su ilgais plaukais, kurios prideda didesnį įspūdį nuotraukose. Fotografijų kūrime Adamas renkasi tik natūralią šviesą, kuri sukuria laisvę naudotis įvairiais būdais kaip pagerinti nuotrauką.

Fotografijų serijoje ,,Behind The Lens“ yra vaizduojamas pasakiško grožio vaizdas su hiperbolizavimo detalėmis. Merginos fotografijose vaizduojamos kaip ,,Alisos iš stebuklų šalies“. Nuotraukose atsispindi pasaka, kurią kuria joje esantis personažas.

Adamui sunkiausia buvo su įkvėpimu, nes kiekvienai nuotraukai reikėjo naujo koncepto. Tai pat atlikęs fotosesiją, sunkiausia būna savęs nekritikuoti. Mintys ateina tokios, jog ne visiškai gerai buvo atliktas darbas bei didžiuotis savimi neverta, taip teigia Adamas Bird.

Fotografas pataria treniruotis, nors kitiems ir nepatinka tai, ką darote. Vistiek daryti tai. Menas yra labai subjektyvus ir asmeninis reikalas, todėl jeigu patinka, tai yra svarbiausia.

Taip pat skaitykite: Depresija įamžinta fotografijose: mergina melancholijoje [FOTO]

Australijos gatvės menininkas Rone grįžo su įspūdingomis freskomis apleistose gamyklose Melburne. Intensyvus darbas sėdint ant kopečių, kranų ir keltuvų pagalba buvo kuriami ispūdingi vaizdai, kurie vėliau tapo griuvėsiais. ,,Alfa projektas“ buvo sukurtas su dideliais moterų portretais apleistose gamyklose, kurie buvo ruošiami griovimo darbams.

Atrodo tai turėtų būti skaudžiausia menininko dalis, kai jo kūriniai yra sunaikinami. Tačiau tai sukėlė dar didesnį jaudulį, naujas projektas kaip žaidimo dalis. Menininkas teigia: ,,Kai kas nors piešią ką nors gatvėje – tai bus neapsaugota. Bet kas gali ateiti su dažais ir užpaišyti ant Jūsų piešinio, sunaikinti. Tu tiesiog vaikštai toliau ir nieko negali dėl to padaryti.“

Rone pilnas vardas yra Tyrone Wright. Jis komerciškai vienas iš sėkmingiausių Australijos gatvės menininkų. Gatvės menininkas Banksy parodė pasauliui, jog ši meno rūšis turi būti apmokoma. Ir prieš dešimt metų tai būtų buvę neįmanoma, dabar tai gali tapti viena iš geidžiamiausių meno rūšių.

Menininko Rone kūrinių parodos buvo surengtos daugybėje pasaulio šalių. Menininkas ieškojo vietos savo ,,graffiti“ kūriniams, ir tada kilo idėja sukurti tai, kas vėliau bus sunaikinta.

Labiau nei bet kada, gatvės menininkas naudojo vaizdo įrašus ir fotografijas kaip įrodantį dokumentą, jog šis projektas buvo surengtas. Difuzija internete ir spaudoje reiškė, jog šis projektas bus peržiūrėtas daug daugiau kartų negu kūrinys paprastoje meno parodoje. ,,Niekas nesitęsia amžinai. Tol, kol jis bus dokumentuose kaip įrodymas, aš žinau, jog jis gyvena kitoje formoje.“,- Rone rašo apie savo projektą. ,,Sukurtas darbas tapo dar svarbesnis, kai jis dingo. Nuotraukos ir vaizdo įrašai tapo vertingesni negu pats išlikęs kūrinys. Ši idėja atvėrė naują skyrių už mane.“

Image via Black Apple Art

Efemeriškas pobūdis gatvės mene

Gatvės meno kūriniai yra įprastas reiškinys miestuose. Nors ir jie yra nelegalūs, tačiau tai menininkų darbai. Rone tai vaizduodamas savo projekte ir siekia įrodyti ,,graffiti“ grožį kaip kitą, efemerišką meną.

Visi nebeegzistuojantys ,,Alfa projekto“ kūriniai buvo slapta baigti prieš keletą mėnesių. Erdvė, kurioje buvo piešiama, yra nugriauta tai pat su menininko Rone pasiūlymais pagal nustatytą tvarką. Kol pastatas nebuvo nugriautas šis projektas nebuvo publikuojamas internete. Dabar nuotraukas ir video įrašus galima pamatyti menininko Rone internetiniame puslapyje.

Rone nemato pykčio, jog jo meno kūriniai buvo sunaikinti. Visiškai priešingai. ,,Tai yra mano viltis, kad nuotraukos ir video įrašai, kuriuose vaizduojami mano kūriniai priima mane į naują lygį.“,- teigia ,,freskų“ autorius.

Šis projektas buvo pavadintas ,,tuštumas“, nebuvimu. Tai kelia publiką į svarstymus ne apie tai, kas galėjo būti, bet apie tai kas dar ateis.

Image via p1xels

Image via Tony Mott

Image via si.bachon

Image via Tony Owczarek

Taip pat skaitykite: Kevino Petersono hiperrealistiški vaikų ir gyvūnų piešiniai miesto aplinkoje

Graffiti ant gatvės sienų nestebina, tačiau viename Palestinos viešbutyje šis menas buvo pasitelktas būtent nustebinti lankytojus. Viešbučiuose graffiti meno kūriniai ant sienų – retas reiškinys. Būtent šią meno rūšį pasitelkė Banksy, žymus gatvės menininkas iš Britanijos, padedant formuoti kitokį mąstymą tarp Izraelio ir Palestinos gyventojų.

Banksy yra graffiti bei instaliacijų kultūros atstovas, vienas labiausiai prieštaringų nuomonių sulaukęs gatvės menininkas pasaulyje. Daugelis meno kritikų teigia, jog jis yra sukūręs visą meno subkultūrą. Meninininko tapatybė lieka nežinoma iki šių dienų, nors jo vardas yra žinomas daugiau nei 20 metų. Jis yra dirbęs su daugybę skirtingų meno rūšių. Jo kūriniai neša savyje labai galingus pasisakymus, sukeliančius prieštaringas auditorijos nuomones. Banksy kūryba kaip virusas plinta po internetą ir sulaukia daugybę peržiūrų.

Šis dailininko naujame projekte ,,The Walled Off Hotel“ žmonės gali pasirinkti miegoti kartu su meno kūriniais. Palestinos viešbučio kambariuose ant sienų buvo nutapyti pakankamai kontroversiški kūriniai. Dalis žmonių šio projekto darbus įvardina kaip vienus blogiausių vaizdų pasaulyje. Šis viešbutis yra įsikūręs Betliejuje, Palestinoje su langais į Vakarų Izraelio krantą.

Image credits: Thomas Coex

Banksy šį projektą apibūdina kaip ,,atviru bendruomenės išteklių“, kuris nesusijęs su sąjungininkais ir nedaro jokios įtakos tam tikrai politinei grupei.

Viešbučio viduje yra dekoruotas anglų džentelmenų klubas, vaizduojantis britų vaidmenį kolonijiniame laikotarpyje.

Tikėdamasis pakeisti viešbučio stilių Banksy pasinaudojo žiniasklaidos užfiksuotais vaizdais ir juos perteikė ant sienų. Nafta dažyti peizažai, pabėgėlių gelbėjimosi liemenės ir skulptūros, kurios atrodo springsta nuo dujų garų. Tokie vaizdai atsiveria pravėrus šio viešbučio duris.

Dailininkas, kuris itin saugo savo anonimiškumą, pirmą kartą atvykęs į Betliejų ant viešbučio sienų paliko itin įspūdingą paveikslų seriją, dabar tapusią turistų nuosavybe.

Nuo tada, kai piligrimų ir turistų kelionės buvo leistos šioje teritorijoje, naujas viešbutis sveikinasi su naujais atvykėliais, padidindamas regione darbo vietų ir lankytojų skaičių. Šis viešbutis atsivėrė svečiams kovo 20 dieną. Komanda tikisi, jog Izraelis, kuris retai leidžia kirsti savo sieną, šį kartą lankytojams leis apsilankyti Palestinoje ir pamatyti šį viešbutį iš arti.

,,Norėčiau visus pakviesti atvykti čia bei pasikviesti kartu vykti ir Izraelio gyventojus“, sako viešbučio vadybininkė Wisam Salsaa. ,,Norime, kad žmonės daugiau sužinotu apie mus, mes sulaužysime visus stereotipus, ir visi kiti dalykai palaipsniui pasikeis.“

Izraelio lankytojams ir gyventojams yra šiuo metu draudžiama vykti į Betliejų, tačiau yra organizuojamos neteisėtos kelionės per kontroliuojamas teritorijas.

Viešbutyje yra  įkurtas mažas muziejus, kuris paaiškina sienos atsiradimą, vaizduoja palestiniečių judėjimus prieš nusistovėjusią santvarką, neramumus šiame regione bei kontrolę.

Image credits: Ammar Awad

Taip pat skaitykite: Banksy Dismaland’as: šokiruojantis, juokingas, nepaprastas [FOTO]

Renesanso tapyba vaizdavo gyvybingą atgimimą po tamsių viduramžio laikų. Ji pretendavo į tobulybę, kuri grįžo į gamtą su naujomis šviesomis. XV a. pradžioje atsiradusi nauja renesanso epocha pakylėjo žmones į šviesesni pasaulį ir kurti naujus, sulietus su tobulumu ir harmoniją paveikslus bei naują pasaulio meną. Tačiau šiomis, modernizacijos klestėjimo dienomis, Kentas Monkmanas pasinaudojęs šios epochos bruožais sukūrė savo kūrinių seriją.

Pats Kentas Monkmanas yra Kanados menininkas užsiimantis vizualiais produktais, t. y. tapyba, kino/video montavimu. Jis turėjo daugybę savo parodų muziejuose, galerijose Kanadoje, JAV ir Europoje. Savo kūryba Kentas pasiekė tarptautinį pripažinimą išsiskirdamas spalvingais bei detaliais darbais. Derinant skirtingų žanrų konvencijas, su istoriniais pasakojimais jo kūryba tapo unikali.

Todėl ši meno kūrinių serija sulaukė daug dėmesio. Kūriniuose matyti modernizuota renesanso tapyba, kurioje vaizduojama nuo Indėnų praeities iki kolonijų laikotarpio bei kaubojų. Žiūrint į nutapytas drobes matyti, jog kiekviena vieta yra stipriai detalizuota ir iš jos išspausta maksimaliai.

Kūriniuose kiekviena detalė yra skirtinga. Žmonių skirtumai kūriniuose buvo pabrėžti spalvų tonuose bei veido mimikose. Pasakojimas paveiksluose tai pat stipriai atsispindi.

Įdomu tai, jog Kentas Monkmanas kažkada buvo abstrakcionizmo šalininkas tačiau įvyko didžiulė stilistinė permaina. ,,Aš nutolau nuo abstrakcijos prieš metus, nes trajektorija kūrinių galų gale veda į darbą, kuris turi atspindėti asmeniškumą bei paslaptingumą“, pasakoja dailininkas. ,,Kai pagaliau pasidaviau modernizmui, ieškant individualumo ženklo, supratau, jog atėjo mano brandus laikotarpis. Panašiai kaip ir meistrai ar režisieriai blaškosi po skirtingus metodus, kad būtų galimą auditoriją lyg panardinti į faktinę istoriją.“

Ši kūrinių serija apima didelį istorijos laikotarpį, kuris susipina su dabartimi. Monkmanas šią temą pasirinko dėl galimybės materializuoti kolonijinius santykius su kitataučiais, atkurti jų vizualizaciją. O renesanso stilius yra vienas iš būdų stipriau detalizuoti istoriją.

Tarp tamsių pėdsakų istorijoje, yra ir humoro momentų. Kai kurie personažai paveiksluose gali sukelti šypseną. Ši kūrinių paroda vaizduoja kelionę, kuri tuo pačiu metu ir pinasi tarpusavyje.

,,Tyrinėjimas, kaip Europos naujakuriai menininkai atstovavo tautoms ir koks buvo tuometinis Šiaurės Amerikos kraštovaizdis, buvo svarbus kūrybai. Mano tyrimai paskatino pažvelgti į gilesnius Vakarų meno istorijos sluoksnius, ir tai darė įtaką šiems darbams gimti. Aš pamačiau potencialą susieti šiuolaikiškumą ir tuometinius įvykius tapyboje.“- teigia Kentas Monkmanas.

Taip pat skaitykite: Išskirtinumu spinduliuojantis Monikos Piloni menas

Pasakos atvyksta į tikrą gyvenimą – tai vaizduoja magiškos nuotraukos, sukurtos rusų fotografės Margaritos Karevos. Ji Rusijoje yra viena iš žinomiausių fotografijos specialistų besidominčių ,,pasakų formatu“ nuotraukose. Daugelis patvirtina, jog ji – neabejotinu talentu pasižyminti fotografė.

Margarita Kareva fotografijos kelionę pradėjo neseniai – prieš tris su puse metų, tačiau ji jau yra pripažinta visame pasaulyje dėl savo sugebėjimų suderinti pasakų motyvus ir kitus stebuklingus pasakojimus su savo fotoaparatu. Jei kas būtų pačiai fotografei pasakęs prieš kokius penkerius metus, jog ji imsis fotografijos meno – būtų nepatikėjus. Tačiau kaip ji pati teigia, paėmusi fotoaparatą – to nebegalėjo sustabdyti. ,,Aš dažnai visiems sakau, jog dėka Visatos, ji suteikė man aistrą gyvenime“

Dėmesį ji dažniausiai fokusuoja į siurrealistinį vaizdą savo kadre, kas tikrai daro nuotraukas kiek kitokias. Tai pat nuotraukos yra apdojojamos Photoshop programa, kuri padeda labiau išryškinti pasakos grožį. Margarita teigia, jog ji įkvėpimą savo fotosesijoms visada randa iš fantastinio žanro knygų.

,,Man nelabai patinka ,,realios“ nuotraukos. Aš manau, jog internetas yra pilnas jų. Todėl aš bandau pridėti kažką magiško ir neįprasto savo darbuose. Daugiausia laiko užima nuotraukų karpymas, koregavimas bei spalvų tonų korekcija. Man sunkiausia darbuose rasti tinkamą spalvą, kuri atitiktų nuotraukos emociją.“- pasakoja Margarita.

Keletas Margaritos nuotraukų pasakoja apie herojes – princeses, kurias lydi skaistus apšvietimas su nekaltumo ir meilės apraiškomis. Kitos nuotraukos suteikia tamsesnę pasakų pusę, tad vaizduojamos raganos – idealiausias scenarijus. Nors ir tamsa kelia nerimą, tačiau nuotraukos stulbinamo grožio.

Dagelis sutiktų, jog kiekvienai fotografės nuotraukai galima priskirti jau girdėtą pasaką, ar tam tikrą scenarijų. Jos visos turi herojų, ir išraiškos bei gestai vaizduoja stebuklingą istoriją. Margarita naudoja savo kūryboje tik materialinius elementus – sniegą, medžius, paplūdimio smėlį ar gyvūnus.

Tinkamas spalvų pasirinkimas fotografijoms sukelia didesnį įspūdį, kaip tarkime, centre vaizduojami ryškus obuoliai su aplinkui spindinčiu sniegu. Spalvų kontrastus galima rasti visoje fotografės kūryboje.

Rusijos pasakų motyvus fotografė tai pat įamžino savo kūryboje. Knygų pagalba, ji derino aplinką, modelių kostiumus, rusų pasakos privalėjo atsispindėti nuotraukose. Ir tai yra matyti, jog kuriant realistiškus kūrinius su fantazijos akcentais buvo naudojamu net rusų tautiniai kostiumai bei buvusių Rusijos carų apranga.

Kad fotografijos atrodytų taip fantastiškai Margarita daro viską, kad gautų įdomių idėjų skaitydama knygas, ir skendą į bet kurią šalį, kad aplinka atitiktų jos nuotraukų scenarijų. Taigi, nors būtų pagal idėją pigiau samdytis vietinį fotografą, tačiau užsakovai renkasi būtent šią talentingą fotografę.

Taip pat skaitykite: Gustavo Klimto paveikslai atgyja pasitelkus gyvus modelius (N-18)

Talentinga vengrų menininkė Flora Borsi sukūrė neįtikėtinai puikius siurrealistinius vaizdinius  portretuose. Menininkė išgarsėjo savo kūryba, kurioje pasitelkiamas žaismingumas, kelionių akimirkos, žavūs miesto kraštovaizdžiai. Savarankiškai mokydamasi ji toliau tobulina savo įgūdžius bei stebina meno gerbėjus. Jos naujausia nuotraukų serija buvo sukurta pasitelkus sumanią kompoziciją su gyvūnais. Tai pat buvo telkiamasi ir į apgaulės funkciją, suliejant žmogų ir gyvūną kaip vieną asmenybę.

Serija pavadinimu ,,Animeyed“ vaizduoja jaunos menininkės kūrybiškumą, vieną žmogaus akį pakeičiant į gyvūno. Borsi sukūrė idealias manipuliacijas tam, kad vaizduotė pradėtų tyrinėti jos kūrinius. ,,Animeyed“ rezultata nuostabūs, kiekvienas gyvūnas puikiai suderintas su modelio išvaizda bei makiažu. Kiekviena fotografija šioje serijoje skiriasi radikaliai – nuo spalvų, gyvūnų iki aprangos bei makiažo. Borsi panaudojus tam tikras modelių veido išraiškas, makiažą bei spalvos foną ji sukūrė visiškai naują kūrinį, kuris atstovauja unikalumą su vaizduotės tyrinėjimais.

Nuo žvynuotos gyvatės, kuri vyniojasi aplink kaklą iki žuvies šalia veido – tokius būdus pasitelkusi Flora Borsi sukūrė išties įspūdingą nuotraukų seriją. Jeigu Jūs galvojate, jog kiekvienas šis gyvūnas buvo Floros studijoje – klystate. Buvo pasitelkiamos tam tikros technikos, kurios padėjo vaizdams atgyti fotografijose. Tai atrodė tikrai natūraliai ir realiai, lyg būtų net neredaguoti vaizdai.

Kaip teigia pati menininkė, ji norėjo parodyti, jog gyvūnai yra tokie įvairūs ir specialus, jų kiekviena detalė yra skirtinga, tačiau mes esame tuo pačiu ir kažkuo panašūs. Pabandžiusi pasidaryti ,,selfie“ su savo šunimi, ji pastebėjo, jog abiejų akys buvo panašios. Ta nuotrauka padėjo pamatą sukurti šią nuotraukų seriją.

Sukurti kiekviena nuotrauką užtruko 15-20 valandų. Nuo makiažo kūrimo, plaukų modeliavimo iki darbo ,,Photoshopu“ ir galutinio rezultato. Pastangos tikrai nenuėjo veltui, autorė labai džiaugiasi šia nuotraukų serija, nes ji yra unikali bei absoliučiai tobula.

Budapešte žinomiausi kūrybininkai pareiškė, jog ji ,,žaidžia slėpynes, ir atskleidžia tik vieną pusę akių ar veido, kuri sukuria visišką moteriškumą bei įdomius veidų tyrinėjimus“. Jos kūrinys yra vizualiai ir konceptualiai turiningas, Borsi dėl savo talento buvo pripažinta – ji eksponavo savo kūrinius tarptautiniu mastu, gavo keletą tarptautinių apdovanojimų.

Taip pat skaitykite: Stulbinantys Rusų pasakų motyvai stebuklingose fotografijose [FOTO]

Kasdien kyla daugybė įvairių klausimų apie šiuolaikinės visuomenėje problemas. Daugybė kultūrinių ir socialinių problemų mažesniu ar didesniu mastu daro įtaką daugumos gyvenimui. Tuo tarpu gatvėse vis daugiau atsiskleidžia žaismingas menas keliantis ne vienam praeiviui šypseną.

Gatvės menininkas Dranas piešia savo šmaikščius kūrinius balansuojančius tarp švelnios ironijos ir juodo humoro. Pro tokius piešinius neįmanoma praeiti gatve, jų nepastebėjus. Atskleidamas savo humoristinį ir kartu neabejingą visuomenės skauduliams požiūrį, menininkas perteikia vaizdus, kuriančius išraiškingus pranešimus visuomenei.

Šis prancūzų gatvės menininkas naudoja savo meną komentuodamas opius visuomenės klausimus, susijusius su dabartimi ir anksčiau vykusiais įvykiais. Būdamas ,,Prancūzijos Banksy“, jis tam tikra prasme savo požiūriu tapatinasi su anglų graffiti menininko pranešimais. Dranas naudoja savo tamsų humoro jausmą kritikuodamas moderniąją kultūrą. Dažnai jo kūriniuose yra vaizduojami vaikai, turintys spalvotus pieštukus.

Dranas pradėjo piešti dar vaikystėje, norėjęs išreikšti save, kopijuodavo nuotraukas iš komiksų, kuriuos skaitydavo. Jis pradėjo piešti būdamas 13 metų. Įstojęs į dailės mokyklą Tulūzoje, jis tyrinėdavo rankos judesius, formavo savo stilių, kuris privalėjo skirtis nuo bendraamžių. Vis tobulindamas savo įgūdžius jis ėmėsi iliustracijų, graffiti, piešimo, tapybos, trafaretų, šilkografijos ir fotografijos sričių, kas vėliau davė daugybę patirties.

Dailininkas atskleidžia natūralią vaikų vaizduotę, kritikuoja socialines problemas, tokias kaip: nepavykusios santuokos, porų nesugebėjimas išlikti kartu, aplinkos tarša, vartojimo perteklius ir atliekų nerūšiavimas. Kiekviename Dranas kūrinyje yra užslėpta žinutė, kurią turi suprasti visuomenė.

Kritinis visuomenės stebėjimas kūryboje iliustruoja daugybę modernėjimo trūkumų. Dranas dar žinomas kaip ,,Da Mental Vaporz“ grupės narys tapo pastebima figūra Prancūzijos gatvės meno atstovu. Jo darbai dabar matomi visoje Tulūzoje ir kitose Prancūzijos gatvėse. Karikatūros provokuoja mąstyti ir kviečia imtis veiksmų sprendžiant pasaulines problemas.

Dranas yra tikras gatvės menininkas, priverčiantis susimąstyti ir nenuleisti akių nuo jo kūrybos!

Taip pat sakitykite: Banksy savo menu užpildė ,,The Walled Off Hotel“ viešbutį Palestinoje [FOTO]

Menininkas Stefano Bonazzi žavi savo gerbėjus anapusine fantazija, kurioje sapnai slegia, o košmarai intensyviai progresuoja. Savo nuotraukų serija – ,,Baltas dangus“, jis lengvabūdiškai išsilaisvina iš realybės, ir persikelia į laisvą vaizduotę. Šios akimirkos, primenančios klaikią tylumą, pritraukia pasigrne vieną smalsuolį.

Stefano Bonazzi gyvena ir dirba nedideliame Italijos mieste Ferraroje. Būdamas grafikos dizaineriu savo laisvu nuo darbo metu jis kuria manipuliacijos principu paremtas fotografijas, tokias kaip ši šiuolaikiško ir minimalistinio dizaino konceptu išsiskirianti nuotraukų serija ,,Baltas dangus“. Kiekviena fotografija stebėtojui pasakoja savitą idėją.

Savo kūryba Bonazzi tikisi ištirti idealizuotą gyvenimo pusę. Kaip jis pats sako: ,,Grožis turi nelygumų. Aš negaliu publikuotis blizgiuose mados žurnaluose ar komercinėje aplinkoje. Dažnai dirbu su vaizdais, kuriuos galima iškraipyti, pakeisti juos į kažką naujo, o kartais taip pat galima sutrikdyti ar sukelti paniką. Grožis yra subjektyvus veiksnys ir negali būti įvertintas visuomeninėmis taisyklėmis.“

Pats Bonazzi stengiasi semtis įkvėpimo iš visų kūrybos formų, kurios yra artimos asmeniniams menininko jausmams. Ypatingai didelis dėmesys yra skiriamas filmams, kuriuose galima išvysti košmarus, nerimą atsispindintį jaunų žmonių veiduose.

Siekiant sukurti išties pribloškiamą fotografiją, tenka tai daryti su dirbtiniu apšvietimu, puikiomis monitoriaus rezoliucijomis bei įmantriais vaizdo procesoriais. Kiekvieną fotografiją sutvarkyti Bonazzi užtrunka nuo 10 iki 12 valandų. 

,,Fotografijų serijos ,,Piktasis paradas“ vietos buvo vidinės – dažniausiai ankštos ir klaustrofobinės. Jos panašios į kalėjimus, kurios simbolizuotų tamsą. O ,,Baltojo dangaus“ serijoje, lokacijos dažniausiai erdvios, pilnos debesų ir beribio dangaus. Tai padeda atsiskleisti kontekstui, kuris turi vykti kiekvieno sapnuose.“ – teigia fotografas.

,,Balto dangaus“ nuotraukų seriją sieja bendra gija, kuri ir sujungia viską. Subjektai turi savo statiką bei pozas ir yra panašūs į manekenus arba statulas. Visa tai jungiasi su gamta. Veido slapstymas suteikia emocijas kūnui ir pozoms, kurios vėliau pateikia galutinius pranešimus stebėtojui. Yra labai lengva naudoti graudžius veidus perteikiant liūdesį, ar su šypsena – laimę. Tačiau daug sunkiau yra išreikšti emocijas naudojant tik pozos elementus. Veidas gali būti klaidinantis, o kūnas su gamta – negali meluoti.

Bonazzi pasakoja, jog jis norėtų palikti daug erdvės stebėtojui. Nuotraukos yra tik pradžia pasakojimų, nuorodų, teikiančių pradinį indėlį kuriant istoriją. Nesvarbu, ar tai bus košmaras ar istorija su laiminga pabaiga – apie tai privalo spręsti stebėtojas.

Taip pat skaitykite: Įspūdingi moters žiūrinčios gyvūnų akimis autoportretai [FOTO]

Menininkas sukūrė milžiniškas medžio skulptūras, ir paslėpė jas Kopenhagos miškuose. Per pastaruosius trejus metus, danas Tomas Dambo intensyviai jas kūrė iš perdirbtų medžiagų. Visai neseniai jis išdėliojo šiuos šešis milžinus aplink Kopenhagą. Taip skatindamas žmones lankytis nestandartinėse vietose savo gimtajame mieste.

Dambo dirba prie daugybės projektų, tokių kaip baldų, ar interjero dizaino, tačiau šis projektas buvo vienas iš didesnių jo gyvenime. Įrodymų, kad šis danų menininkas yra tikrai talentingas čia net nereikia. Šios milžiniškos skulptūros yra absoliutus turistų favoritas. ,,Man tikrai labai patinka darbas su nebenaudojama mediena. Yra tiek begalė dalykų, kuriuos aš galiu sukurti, ir jie visi yra mano galvoje. Aš tikiuosi, kad mano skulptūros įkvėps kitus rūšiuoti atliekas ir mylėti gamtą.“- teigia menininkas.

Šias milžiniškas skulptūras menininkui padėjo sukurti vietos savanorių grupė. Jos buvo pagamintios iš 600 medienos padėklų, senų tvorų, ir kitų lentų, kurių pagalba atsirado šie šedevrai. Kiekvienam vardą kūrė savanoriai, ir juos galima surasti miškuose naudojant žemėlapius. Dambo taip pat parašė eilėraščius, kuriuos išgraviravo akmenyse, ir padėjo šalia kiekvienos skulptūros. ,,Tai kviečia žiūrovus eiti į lobių medžioklę, ne tik pamatyti skulptūras, bet ir atrasti paslėptus perlus gamtoje.“- pasakoja menininkas.

Kiekvienas milžinas sąveikauja su aplinka, sukuria tam tikrą ryšį. Pavyzdžiui, vienas iš kūrinių, vardu draugiškasis Tedis, buvo sukonstruotas vietoje, šalia ežero. Ir jį sukurti padėjo keturi darbo neturintys žmonės. Jo viena iš rankų padeda žmonėms pereiti mažą upelį. O Mažasis Tilde, yra įsikūręs teritorijoje, kur alsuoja gamtos ir gyvūnijos pasaulis. Ši skulptūra tapo gyvūnų namais, ir joje dabar gyvena apie 28 paukščiai.

Menininkas tai pat gamina skulptūras iš nebenaudojamų atliekų. Tokių kaip plastikas, ar kartonas. Iš jų yra sukuriami dalykai siūlantys nauju būdu džiaugtis ekologišku gyvenimu. Tad, nors vieniems tai atrodo tik šiukšlės, tačiau menininko prisilietimas sukuria tikrus meno kūrinius.

Taip pat skaitykite: Moterų portretai ant sienų, kurie dingsta

Fotografė Karen Jerzyk pamačiusi netikėtas apleistas vietas, sukūrė savo interjero idėją, kaip jas pakeisti į tamsius pasakų motyvus. Nusilupę tapetai, dulkėtos laiptinės, tamsios lubos – šie simboliai sukuria jaudinančią istoriją, kuri atskleidžia giliausius sielos užkaborius. Vinjetės stiliaus nuotraukos atrodo lyg nufotografuotos akimirkos, kurios yra užšaldytos laike. Šie vaizdai nekelia teigiamų emocijų, vietoj to, šios fantastinės fotografijos leidžia stebėtojui sugrįžti į siaubingų košmarų zoną.

Karen Jerzyk gyvena ir dirba Bostone, o save apibūdina kaip ,,neįtikėtiną, nepatogią intravertę“. Fotografė vis ieškojo būdu kaip save išreikšti ne žodžiais. 2003 metais tėvai padovanojo jai fotoaparatą. Po daugelio fotografijos metų, kuomet užsiiminėjo reklama ir scenos fotografija, ji nusprendė kažką keisti savo kūryboje.

Kaip ji pati teigia, seniau užsiiminėjo banalia fotografija – buvo tik prasta nevykus kūrėja, be tikslo kūryboje. Šis trūkumas parodė, jog reikia žengti į naują sritį. Kai pamatė apleistas teatro nuotraukas internete, Karen Jerzyk iš karto išsimylėjo šį vaizdą. Tai parodė jai naują kryptį. Todėl ji pradėjo vaizduoti žmones su sceniniais rūbais, pasakojančiais siaubo istorijas.

,,Mano darbų erdvė – apleisti pastatai. Kai aš ją randu, joje praleidžiu keletą valandų, kad galėčiau atkurti vaizdą, kaip jis galėjo atrodyti. Stengiuosi atkreipti dėmesį į mažiausias detales.“,- pasakoja fotografė. ,,Siekiu sukurti nuotraukas, kurios pasakotų istoriją. Kad ji susijungtų su žiūrovu, taptų asmeniška. Man patinka rasti vietoves, kuriose buvo atsisakyta modernumo, naujoviškumo. Ieškau paprastų vietų su paliktomis relikvijomis. Geriausia, kad būtų iki 1980 metų, apleistos. Mano nuotraukos yra skirtos būti skaitomomis kaip knygos. Galutinio rezultato nėra, nes teisingas atsakymas slypi kiekviename žiūrove skirtingas. Mano tikslas – sukelti mintis ir emocijas.“

Vizualiai fotografės nuotraukos atrodo siaubingos, baisios, tačiau pati autorė yra patenkinta jomis. Jos vaizduoja nusivylimo istoriją, veidrodžio atspindys, rodantis savijautą viduje. Jerzyt nuo 9 iki 15 valandų praleidžia tvarkydama kiekvieną vietą, kuri turėtų atspindėti istoriją. O kiekvieną sceną sukurti užtrunka dar ilgiau. Prie kelių fotografijoje esančių detalių yra prisidėjusi pati menininkė.

Šios siaubo istorijos fotografijose patinka ne kiekvienam, tačiau tai bet kokiu atveju sukuria gilų ryšį ir emociją. Kiekvienas stebėtojas bežiūrintis į šių nuotraukų personažus, gali įžiūrėti ir save, esantį pykčio ar nusivylimo būsenoje. Šių nuotraukų serija, kad ir kiek atrodytų klaiki, visgi sukelia didelį įspūdį.

Taip pat skaitykite: Bauginantis grožis po ,,baltuoju dangumi“ [FOTO]

Nepagaunamas gatvės menininkas vėl grįžta. Tik šį kartą su Brexit įvykiu. Tai tapo jo vienas iš pirmųjų meninių pasisakymų apie Jungtinės Karalystės atsiskyrimą nuo Europos sąjungos.

Dar prieš dažams išdžiūvant, žiniasklaida bandė atspėti, ar šis kūrinys priklauso garsiam menininkui kuris slepiasi po pseudonimu Banksy. Vėliau mįslingas gatvės menininkas patvirtino savo darbo autentiškumą, todėl jis tapo vienas iš pirmųjų, kuris pripažino apie JK išėjimą iš Europos sąjungos. Kaip ir daugelis jo senesnių kūrinių, kiekvienas atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje, ir siunčia pranešimą.

Kai atsirado šis piešinys, visi tik galėjo spėlioti. Tačiau, Banksy pasidalino kūrinio nuotrauka savo ,,Instagram“ paskyroje. Šis įvykis sutapo su Prancūzijos prezidento rinkimų data, kuomet paaiškėjo jauno, buvusio investicijų bankininko – Emmanuelio Macrono pergalė. Šie rinkimai įtvirtino svarbią Prancūzijos vietą Europos sąjungoje, ir perėmė iš Didžiosios Britanijos lyderio titulą.

Pats piešinys yra Dover mieste, Pietryčių Anglijoje. Europos sąjungos vėliavos žvaigždės buvo lyg stendas vienybės, solidarumo ir harmonijos tarp Europos tautų. Tačiau jame vaizduojamas žmogus, kuris iš Europos sąjungos vėliavos bando pašalinti vieną žvaigždę, ir simbolizuoja atsijungimą. Šis įvykis buvo pavaizduotas plakato forma, su labai aiškia mintimi.

Kūrinys atsirado per naktį ant pastato netoli keltų terminalo, kuris jungia Jungtinę Karalystę su Europos žemynu. Jis buvo sukurtas sunkiu metu, kai dar vyko derybos tarp ES ir Didžiosios Britanijos atsiskyrimo.

Vieni buvo daugiau, kiti mažiau sužavėti Banksy darbu. ,,Ar tai tikrai Banksy? – Jan Honza Zicha rašė savo ,,Facebook“ paskyroje. ,,Prisimenu tuos laikus, kai jis dirbdavo su tam tikrais subjektais anksčiau nei kiti, būdavo vienas iš pirmųjų geriausių menininkų. Deja ne šį kartą, jis vėlavo apie 10 mėnesių ir jo darbas toks tiesmukiškas…Aiškus, bet ne naujoviškas.“

instagram.com/banksy archyvo nuotr.

Tačiau ekologas Melas Lloydas, labai išgyrė Banksy strateginį piešinio išsidėstymą. Šalia A20 pagrindinio kelio, netoli Dover keltų terminalo, kuris yra vienas iš pagrindinių šalies vartų į Europą. ,,Didelis, nuostabus, strategiškai gera vieta netoli Doverio. Paliekantys miestą, pamato tai.“

Banksy, kurio uolus tapatybės slėpimas padeda išlaikyti visuotinį susidomėjimą jo darbais, nevengia politinių temų. 2015 metais, jis sukūrė intriguojantį piešinį migrantų stovykloje Calais rajone, Prancūzijoje. Ši vieta žinoma apie ten gyvenusius pabėgelius iš Sirijos, Afganistano, ir dauguma bandė rasti būdą, kaip pasiekti Didžiąją Britaniją. Kitas Banksy darbas pasirodė kaip priminimas apie ,,Apple“ įkūrėjo Steve Jobs biologinį tėvą, kuris tai pat buvo imigrantas. Taip pat Banksy yra padėjęs įrengti viešbutį Palestinos – Izraelio konflikto teritorijoje.

Taip pat skaitykite: Banksy savo menu užpildė ,,The Walled Off Hotel“ viešbutį Palestinoje [FOTO]

Daugumai iš mūsų pažįstamos Disney animacinių filmų personažės, taip pat namai, miškai ir pilys kuriose jos gyvena.

Tačiau dailininkas išIndonezijos sostinės Džakartos Andhika Muksin nusprendė, kad princesės galimai nuobodžiauja įprastiniuose joms pasakų rėmuose ir yra būtina pakeisti situaciją.

Taigi, pasitelkęs šiek tiek magijos, Photoshop ir realių įžymybių fotografijas meninkas mus atveria naujus Disnėjaus princesių gyvenimo siužetus.

Dabar Snieguolė, Aurora ir Belle dalyvauja kino felstivaliuose, pozuoja madų žurnalams, linksminasi vakarėliuose ar žengia raudonu kilimu.

A post shared by Andhika Muksin (@andhikamuksin) on Apr 18, 2017 at 7:54pm PDT

A post shared by Andhika Muksin (@andhikamuksin) on Mar 21, 2017 at 8:06pm PDT

A post shared by Andhika Muksin (@andhikamuksin) on Apr 19, 2017 at 8:02pm PDT

A post shared by Andhika Muksin (@andhikamuksin) on Mar 26, 2017 at 8:09pm PDT

A post shared by Andhika Muksin (@andhikamuksin) on Apr 20, 2017 at 7:37pm PDT

A post shared by Andhika Muksin (@andhikamuksin) on Apr 24, 2017 at 8:36pm PDT

A post shared by Andhika Muksin (@andhikamuksin) on Apr 12, 2017 at 8:01pm PDT

A post shared by Andhika Muksin (@andhikamuksin) on Apr 3, 2017 at 8:01pm PDT

A post shared by Andhika Muksin (@andhikamuksin) on Apr 2, 2017 at 8:06pm PDT

A post shared by Andhika Muksin (@andhikamuksin) on May 9, 2017 at 8:48pm PDT

A post shared by Andhika Muksin (@andhikamuksin) on Mar 23, 2017 at 8:00pm PDT

A post shared by Andhika Muksin (@andhikamuksin) on Mar 16, 2017 at 8:13pm PDT

A post shared by Andhika Muksin (@andhikamuksin) on Mar 13, 2017 at 8:24pm PDT

A post shared by Andhika Muksin (@andhikamuksin) on Feb 26, 2017 at 7:53pm PST

Taip pat skaitykite: Disnėjaus pasakose seksizmas, smurtas ir niekinantis požiūris į moteris?

20 žmonių ir daugiau nei 3 metai – tiek darbo reikėjo įdėti, kad būtų sukurta ši didinga skulptūra. Dar kitaip vadinama Rytų liūtu. Skulptorius Dengding Rui Yao atsivedė savo komandą prie išskirtinai milžiniško raudonmedžio kamieno bei sukūrė įspūdingą kūrinį. Jį išvysti galima Kinijos Hubei provincijos sostinėje.

Menininkai dirbo ne vienerius metus prie šios, mamuto dydžio skulptūros Mianmare, prieš jai iškeliaujant į Kiniją. Jos dydis apima apie 15 metrų ilgio, 5 metrus aukščio, ir 4 metrus pločio išmatavimus. Šis milžiniškas liūtas yra didžiausias pasaulyje, iš raudonmedžio pagaminta skulptūra, pagal pasaulio Gineso rekordų knygą.

Liūto galva, letenos ir uodega buvo išraižytos labai kruopščiai, neskaitant kamieno grubios tekstūros. Nėra žinoma, ar ši mediena iš Kinijos buvo atgabenta dėl medžio netinkamumo augti, ar tai buvo dar vienas projektas iškirsti tam tikrą plotą medžių.

Ši liūto skulptūra yra naudojama tarsi ženklas apie šio gyvūno svarbą kinų kultūrai. Kaip galios simbolis, liūtai dažnai naudojami rūmuose, šventyklose bei apsauga nuo piktųjų dvasių. Todėl dabar šis simbolis Kinijoje didingai sveikina turistus atvykusius į miestą.

Taip pat skaitykite: Milžiniškos skulptūros iš nebereikalingos medienos [FOTO]

Venecija užima labai svarbią poziciją tarp istorinės architektūros miestų. Visi šią vietą labai gerai atpažįstą, užtenka užsiminti apie miestą ant vandens. Dabar jis garsės ne tik savo unikalumu, bet ir šiuolaikinio meno skulptūromis. Ir viena iš jų – milžiniškos rankos, iškylančios iš vandens.

Lorenzo Quinn, šią monumentalią skulptūrą jau įkėlė į vandenį gegužės 13 dieną, bet jos pristatymas vyks vėliau. Šią įdomią skulptūrą turistams pristys ,,57-tos tarptautinės meno bienalės“ parodoje.

Šios rankos buvo pagamintos menininko studijoje kėlė ne menkus iššūkius pervežti jas iki Venecijos viešbučio. Skulptūra buvo įkelta į vieną kanalo valtį, kuri nuplukdė iki eksponavimo vietos.

Quinn gerai žino, kaip naudoti kūno dalis meno srityje – o ypač rankas. Jo skulptūrose rankos piešiamos kaip svarbiausia kūno vieta, su kuria galima išgelbėti, arba naikinti gamtos grožį.

Šalia Grand kanalo, išdygusios milžiniškos rankos buvo sukurtos vaško pagalba. Jos apglėbia vieną Ca‘ Sagredo viešbučio pusę. Šis pastatas yra istorinis, apie jį jau buvo rašoma XIV amžiuje. O per pastaruosius 10 metų jis buvo renovuotas į prabangų viešbutį ant vandens. Plaukiant palei Ca‘ Sagredo viešbutį, šalia galima išvysti ir daugybę kitų, istorinę vertę turinčių pastatų. Venecijos grožis ir istorinė dvasia pritraukia begalę turistų iš viso pasaulio, todėl ši skulptūra prideda didesnį susidomėjimą.

Halcyon Gallery nuotr.

Balansas yra raktas į sėkmę, pasakoja šios skulptūros autorius Lorenzo Quinn. ,,Žvelgiant dvejopai į žmogaus prigimtį, kūrybą ir destruktyvumą, žmonės gali padaryti didelį poveikį istorijai ir aplinkai. Galima iš naujo subalansuoti pasaulį, kuris sukasi aplink mus.“

Menininko kūrinį užsakė Jungtinės Tautos ir Vatikano miestas, kūrėjui buvo paskirtas darbas sukurti rankų kompoziciją ir skulptūrą Venecijos miestui. Ir tai yra viskas aiškiai suprantama, juk rankos turi tiek daug galios. Jos gali sukurti meilę, bet tai pat turinti naikinimo galią. Pasaulį, kokį mes dabar turime – sukūrė mūsų pačių rankos, ir tik jos gali viską keisti.

Venezia Today nuotr.

,,Venecija yra plaukiojantis meno miestas, kuris daugybę šimtmečių įkvėpė formuotis kultūras. Bet toliau šį darbą turi tęsti nauja karta.“- teigia menininkas Quinn.

Globalinis atšilimas yra lyg tiksinti bomba, kurią privaloma nukenksminti, kol ji nesusprogo kartu su visu pasauliu. Ir šis meno kūrinys asocijuojasi su tikėjimu ir viltimi. Pačiam skulptūros autoriui šis kūrinys yra labai svarbus. ,,Aš turiu tris vaikus, ir galvoju apie jų ateitį, kas vyksta pasaulyje, ir kas nutiks jiems. Aš labai jaudinuosi. Noriu kalbėti su žmonėmis aiškiai ir paprastai – per nekaltas rankas, kuri siunčia galingą žinutę. Mes privalome susivienyti, ir pažaboti klimato kaitą, kuri paveiks mūsų tolimesnę kartą.“

Lorenzo Quinn nuotr.

Lorenzo Quinn nuotr.

Lorenzo Quinn nuotr.

Halcyon Gallery nuotr.

machete_scoop nuotr.

Yasemin Masis nuotr.

Mariateresa Napolitano nuotr.

Serena Pavan nuotr.

Luana Szpilman nuotr.

Taip pat skaitykite: Gustavo Klimto paveikslai atgyja pasitelkus gyvus modelius (N-18)

Žymus pop stiliaus menininkas Jeff Koons neseniai pristatė savo naujausią skulptūrą pačiame Niujorko centre. Autorius žinomas dėl savo įspūdingų, didesnių nei galima įsivaizduoti balionų, ši pripučiama balerina yra jo antras didžiausias kūrinys. Pirmasis buvo triušis, kuris plaukiojo ore Times Square beveik prieš 10 metų.

Jeff Koons taip pat įžymus dėl savo garsiojo kūrinio ,,Šuns baliono“. Su šia skulptūra buvo surengtas aukcionas, kuris sumušė asmeninį menininko aukciono rekordą – 58, 4 milijonų JAV dolerių. Ir ši balerina dabar tapo antru jo pripučiamu kūriniu lauke.

Darbas pavadinimu ,,Sėdinti balerina“ yra iš Koons ,,Antikos serijos“. Subtili šokėja, kuri liečia savo baleto batelius įkūnija itin trapią figūrą. Objektas siejamas su sušiuolaikinta mitine romėnų deive Venera, kuri apima meilės, grožio, sekso ir vaisingumo simbolius.

Veidrodinė nailono skulptūra yra apie 14 metrų dydžio, ir žvelgia žemyn į mažus praeivius. Koons pasirinkta spalva daro ,,Sėdinčią baleriną“ lyg švyturių, kurios neįmanoma nepastebėti. Tai svarbaus projekto dalis, kurio tikslas skirtas didinti informuotumą apie nacionalinį, dingusių vaikų mėnesį – gegužę.

@colors.by.gwen nuotr.

,,Ši partnerystė siekia padidinti informuotumą ir padėti per Tarptautinį dingusių ir išnaudojamų vaikų mėnesį bei padaryti pasaulį saugesnį vaikams“, teigia Koons savo pareiškime. ,,Tikiuosi, sėdinti balerina padės sukelti minimalų jaudulio jausmą žiūrovui, ir privers susimąstyti. Balerinos atspindys kopijuoja gyvenimo energiją, vaizduoja ką reiškia būti žmogumi. Šis projektas mane labai džiugina.“

@nicolassampedro614 nuotr.

,,Sėdinčios balerinos“ projektą surengti padėjo ir nekilnojamo turto firma ,,Tishman Speyer“, kosmetikos prekių kompanija ,,Kiehl“ bei kitos ne pelno siekiančios organizacijos, dar kitaip vadinamos meno produkcijos fondais. Ši skulptūra stovės Niujorko centre iki birželio 2 dienos.

@mccoysmarket_nyc nuotr.

Tom Powel Imaging nuotr.

Tom Powel Imaging nuotr.

Taip pat skaitykite: Stulbinantys Rusų pasakų motyvai stebuklingose fotografijose [FOTO]

Mergina švelniai liečianti nosį milžiniškam, baltam žirgui. Tokią meno ekspoziciją galite išvysti 57th Venecijos tarptautinėje meno bienalėje, kuri atsidarė gegužės 13 dieną. Šioje parodoje buvo rodomi pačių populiariausių skulptorių darbai. O žirgas su mergaite buvo sukurtas Klaudijos Fontes rankomis, kuri atstovauja Argentiną. Pastatas, kuriame įsikūrė ši meno paroda buvo vienas iš didžiausių pramoninės gamybos centras pasaulyje. Jis buvo pagamintas iš medžio, plytų ir geležies, kuriam gaminti prireikė stiprios arklio galios, todėl šis darbas išryškino, kokią didelę įtaką turėjo šis gyvūnas kuriant miestą.

Žirgo instaliacija, kurioje buvo naudojama apie 400 baltų akmenų, išsibarstytų aplink dvi centrines figūras, yra inspiruota 19-ojo amžiaus ikonų. Argentinos nacionalizmas atnešė daug žalos, tad Fontes naudoja pasiskolintus simbolius savo dabartinio darbo kūrimui, kuris plėtoja tiesos atstatymą Argentinos istorijoje.

Argentinos menininkė pažvelgė į kelis šaltinius įkvėpusius sukurti šį darbą. Visų pirma, į pastato kontekstą. Šis Venecijos arsenalas buvo pastatytas laivų ir šarvuočių gamybai, kurie formavo galią 13-ame amžiuje. Kai jis buvo pastatytas, pareikalavo 15% Venecijos žemių, ir suformavo didžiausią pramonės revoliuciją, Europos pramoniniame komplekse.

Argentinos užsienio reikalų ministerijos archyvo nuotr.

Antras pagrindinis šaltinis, kodėl buvo kuriamas žirgas – tai susiję su tautos spaudimu. Venecijos bienalė yra reta galimybė menininkams atstovauti savo šalį, ir sukurti meno kūrinį, kuris galėtų reprezentuoti visą tautą bei pristatyti savitą, unikalų kūrybinį sprendimą. ,,Atstovaudamas šalį tikrai turi turėti etninį matmenį, kad spręsti savo darbe nacionalines problemas. Juk darbas yra finansuojamas viešųjų pinigų“, aiškina Fontes.

,,Iki pabrėžiant tai, kaip žmogaus ir arklių likimai buvo persipynę per išnaudojimo laikotarpį. Žirgai buvo prijaukinti, ir tai turėtų būti interpretuota istorijoje“, pasakoja Gabriel Giorgi savo esė darbe apie šį eksponato kūrimą. ,,Arklys, kapitalistinės ir kolonijinių pasakojimų iš gamtos veikėjas yra perkeliamas kaip išteklius. Dominuojantis rėžimas lotynų Amerikoje sukuria tam tikrą pasaulyje įvaizdį. Ši meno forma lyg problema, ir tai rodo, kad žmonės ir gyvūnai nėra įstrigę tarp dominavimo ir kontrolės, kad tai yra vienintelis ženklas, ką kapitalistiniame laikotarpyje buvo galima išrasti.“

Baltas žirgas ir moteris nelaisvėje – pagrindiniai ženklai Argentinos istorijoje. Šie du simboliai išreiškia stiprias emocijas stebėtojams ir argentiniečiams. ,,Scena yra įkvėpta XIX amžiaus kultūros ikonų, aplink kurią Argentinos kultūrinė tapatybė buvo dirbtinai pastatyta, ir iššūkiai su siurrealistiniu išsireiškimu. Tad tikiuosi, tai turės aukštą apsireiškimo kokybę“, teigia Fontes apie savo kūrybą.

Parodoje skulptūra ,,Arklio problema“ yra kuruojama Andres Duprat, nacionalinio muziejaus Argentinoje direktoriaus. Šį Fontes darbą Venecijos bienalėje galima bus pamatyti iki lapkričio 26 dienos.

Taip pat skaitykite: Milžiniška pripučiama balerina Niujorko centre [FOTO]

Vilija Vitkutė – neeilinė asmenybė iš Lietuvos. Moters, kuri semiasi įkvėpimo kūrybai iš gamtos, darbai išsiskiria intymumu ir provokuojančiu grožiu. Ji yra kūno piešinių kūrėja, muzikinių video režisierė, fotografė ir net prodiuserė. Lietuvoje jos darbai yra mažai kam žinomi, tačiau Švedijoje ji garsi vizualinio meno kūrėja.

Vilija savo kūryboje naudoja įvairius meninius stilius, bet jos mėgstamiausia meno šaka – vizualinis menas. Neturintys eskizų darbai galutiniame rezultate pasirodo su daugybę detalių ir tampa tobulu improvizacijos rezultatu. Eksperimentuodama su vizijomis ir jausmais, menininkė bando su savo kūriniais išreikšti daugybę istorijų. Nuo gyvybės atsiradimo iki išnykimo, kelionių, meilės, laukinių žmonių kultūros ypatybių. Kiekvienas objektas sukuriantis savo istoriją tuo pačiu stebėtojui sukelia nemenkas emocijas ir svarstymus.

© Vilijos Vikutės nuotr.

Atsiduodanti emocijoms, pamokančioms istorijoms, Vilija stengiasi įlysti į kito žmogaus ar gyvūno kūną. Dažnai keliaudama ji susipažįsta su vis kitokiu pasauliu, kurį vėliau stengiasi įamžinti. Pragyvenimui uždirbdama iš savo fantazijos ji tampa įrodymu tiems, kas netiki meno paklausa pasaulyje.

© Vilijos Vikutės nuotr.

Dažniausiai menininkę supa kuriantys ir suprantantys kūrybą žmonės, tad šiame moderniame amžiuje jai svarbiausia būti savimi. Vilijos fotografijų ciklas ,,Kita rasė“ tai stulbinanti žmogaus sielos kalba, kurią autorė stengiasi iškelti į paviršių. 

© Vilijos Vikutės nuotr.

Fotografijų modeliai patys susiranda Viliją dėl jos drąsos, beprotiškų idėjų, vietų arba tiesiog, nori tapti kūrybos dalimi. Taip atsiranda stiprus dvipusis ryšys, su kuriuo galima nuveikti daugybę darbų.

© Vilijos Vikutės nuotr.

,,Prieš kūrybinę veiklą, mes dažniausiai susipažįstame, susidraugaujame – tam laiko negailiu. Išgeriame kavos, arbatos ar vyno, nueiname į kokį koncertą, kiną ar parodą. Padiskutuojame įvairiausiomis gyvenimiškomis temomis. Namus supanti gamta leidžia atsipalaiduoti ir susikoncentruoti į kūrybą. Pats procesas, kūno tapymas ir fotografavimas, būna gana ilgas ir linksmas. Tai nebūna pabaiga, neatsisveikiname su herojais, ryšys išlieka ir laikas nuo laiko susitinkame, kuriame vėl.“ – teigia memininkė.

© Vilijos Vikutės nuotr.

Kūrėjai didžiulį įspūdį paliko Islandija, kuri sugeba užburti ne vieną savo gamtos grožiu, gyvūnų įvairove ir net kalba. Ji neslepia, kad ten nuvykus ji jaučiau lyg sugrįžusi namo, kur aplinkui tvyro ramybė, džiaugsmas gyvenimu ir ryškios bei gaivios gamtos spalvos. Naktį pasirodančios šiaurinės pašvaistės palieka didžiulį įspūdį turistams.

© Vilijos Vikutės nuotr.

Vilija daugiausiai šneka apie žmogaus ir gamtos ryšį, jų dvasią, spalvas bei emocijas. Dažniausiai jos darbuose pasirodo šis ryšys, natūralumas. Žmonės, kurie nemyli žemės ir toliau eikvojantys resursus, lietuvių menininkei tai kelia didžiulį pykti ir nusivylimą.

© Vilijos Vikutės nuotr.

,,Man labai liūdna ir neramu dėl žmonių nepagarbos gamtai, to žiaurumo. Juos derėtų ištremti į mėnulį, o gal net geriau į anti-ekologiškų žmonių koncentracijos stovyklą. Manau, jei neišmoksime draugauti su gamta, tai laiku nesiimsime veiksmų, ištaisyti pridarytų klaidų (kurių apstu) – gersime purviną vandenį su kaupu, o juk į tą vandenį patys prispjaudėme.“

© Vilijos Vikutės nuotr.

Kūrėja pripažinimą ir premijas pelnė už parodas įvairiose šalyse. Jos meno ir vaizdo įrašų kūriniai laimėjo daugybę prizų Švedijoje ir kitose valstybėse, tai pat atiteko didelė garbė surengti parodą Venecijos Bienalėje 2015 metais.

© Vilijos Vikutės nuotr.

Be baimės keldama iššūkius sau ir savo kūrybai, Vilija stengiasi netapti komforto zonos dalimi bei ieškoti naujų meno formų keliaudama. Todėl dabar ji drąsiai gali visiems tarti, kad ateitis priklauso tik nuo noro, ir nereikia klausyti netinkamos aplinkinių nuomonės.

Vilijos Vitkutės kūnų tapyba  Hanna Turi muzikiniame video ,,Some Kind of Hell”

Taip pat skaitykite: Vilija Vitkutė ir Adam Johansson – dėl ko mes bėgame?